Dvi, rodos, tokios priešingos asmenybės, lyg diena ir naktis, tačiau nepaisant visų akivaizdžių jų skirtumų, negalinčios išbūti atskirai nė poros dienų...ir nakčių. Jie vienas kitą taip puikiai pažįsta, jog jokios paslaptys ilgai nelieka paslaptimis. Ko gero, net patys nebesupranta, kad turi tokią priklausomybę, o gal tiesiog dar nėra pasiruošę tai pripažinti. Žodžiu, patys geriausi kada nors egzistavę kambariokai, kurie bebūdami kartu tiesiog skraido padebesiais ir jaučiasi taip, kaip dar niekas nėra privertęs jų jaustis. Tačiau, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jie vis neprisiruošia pasakyt tų trijų medžik žodelių, kurie akimirksniu pakeistų viską, bet tuo pačiu tai būtų pats natūraliausias, paprasčiausias ir geriausias jų gyvenimuose kada nutikęs dalykas?
ai, gimdžiau gimdžiau, bet ko norėjau vis tiek iki galo neišgimdžiau. pakeisk ką nors, jei užkliūna. :D*